- tikrenybė
- tikrenýbė sf. (1) Š, DŽ, tikrenỹbė (2) Rtr, NdŽ, KŽ; LL218 tikrovė: Tvirtinimas neatitinka tikrenybės sp. Negalėjo susivokt, ar tai tikrenybė, ar tiktai sapnas Mš. Nepermaldaujama tikrenybė vilko mane į aikštę M.Katk. Daug jūros aprašymų buvo skaičiusi, betgi tikrenybė viršijo visa, kas buvo skaityta ir atvaizduose regėta Pt. Ak, kad visa tai įvyktų nebe svajonėse, bet tikrenybėje! V.Myk-Put. ^ Bjaurybė – tikrenybė, o tiesa – nesugaunama migla KrvP(Mrk). ║ Slč, Pv tikri, atitinkantys tikrovę dalykai; tiesa: Tikras dalykas yra tikrenýbė FT. Iš pradžių juokais juokais, paskui pereis ir tikrenýbėn Sl. Ir yra nuostabių pritarimų, kurie taiko į tikrenybę Vd. Kaži a tai tikrenỹbė, a ne tikrenỹbė? Jrb. Ką tikriausia tikrenýbė, tikra teisybė Krs. Gryna tikrenýbė, kad par padušką kulipka nelenda Šln.
Dictionary of the Lithuanian Language.